LT EN RU

Nekilnojamojo turto valdymas

„Būsto kainų burbulas - nesusprogdinamas“

Būstą įsigyti norintys žmonės pasiklydo tarp ekspertų prognozių. Taip ir nesulaukę ilgai žadėto nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo, pirkėjai nebežino, ką daryti toliau - tikėtis, kad kainos greitu laiku kris, ar patikėti britų ekspertų prognozėmis, jog būstas mūsų šalyje šiemet dar brangs 20 procentų.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos žinovai neturi bendros nuomonės, ko laukti.

Kad naujos statybos būsto kaina dar kils, sutinka daugelis, tačiau kiek - linkę pasiginčyti. Vieni svarsto, kad brangimas gali siekti net 25 procentus, kiti tikina, kad tai - neberealu.

Tuo tarpu senos statybos būstų sektoriuje grandiozinių pokyčių niekas nebežada.

Rinka atsigavo

Pirmaisiais šios žiemos mėnesiais nekilnojamojo turto rinka atsigavo iš letargo miego.

Nekilnojamojo turto agentūros "Oberhaus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio duomenimis, nuo praėjusių metų pavasario gerokai kritusios būsto pardavimo apimtys vėl atsigavo tik praėjusių metų gruodžio mėnesį.

"Kai praėjusių metų pavasarį paaiškėjo, kad euro neįsivesime, pradėta prognozuoti, jog turėtų gerokai kristi nekilnojamojo turto kainos. Matyt, žmonės ir laukė to kritimo. Tačiau praėjus pusmečiui, pamatė, kad niekas iš esmės nesikeičia. Tad tie, kurie norėjo įsigyti būstą, nusprendė nebelaukti", - rinkos pagyvėjimo priežastis apibūdino S. Vagonis.

Uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas pastebėjo, kad pagyvėjus rinkai Klaipėdoje senos statybos butų kainos sausio mėnesį šoktelėjo net 2-5 procentais. Kitos uostamiesčio agentūros "Termionas" vadovės Indrės Valionienės duomenimis, nuo gruodžio mėnesio jos pakilo 10 procentų.

Svarstoma, jog rinką šiek tiek suaktyvino ir šventėms grįžę emigrantai, kurie investavo uždirbtus pinigus į nekilnojamąjį turtą.

Lietuva - kainų viršūnėje

Ekspertai dabar jau nebetiki, kad senos statybos būsto kainos artimiausius keletą metų Lietuvoje smarkiai sumažėtų. Jei šiek tiek ir kristų, tai lems tik sezoniškumas.

Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika prognozuoja, kad senos statybos būsto kainos vasarą gali nukristi 7-10 procentų.

S. Vagonis svarstė, kad senos statybos būsto kainos priklausys nuo pokyčių naujos statybos rinkoje. Esą, jei pasitvirtintų britų prognozės ir naujos statybos kainos kiltų 20 procentų, tuomet ne visi galės įpirkti tokį būstą ir žvalgysis senesnių butų. Tuomet ir šie gali truputėlį pabrangti.

"Tačiau kad senos statybos būsto kainos kristų 20 procentų, tikrai keletą metų tikėtis neverta. Žinoma, praėjus ilgesniam laikotarpiui, kai Lietuvoje bus pristatyta daug naujų namų, senos statybos namų savininkų gali laukti sunkūs laikai", - prognozavo S. Vagonis.

UAB korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis priminė, kad staigių kainų kilimų ir kritimų būsto rinkoje paprastai nebūna. Pasak jo, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra aiškus dėsningumas: 5-6 metus kainos kyla, po to 5-6 metus - krenta.

"Galima sakyti, kad dabar Lietuva yra pačioje kainų viršūnėje, tad tol, kol senos statybos butų kainos gerokai nukris, gali tekti palaukti ir 6 metus", - sakė K. Kristinaitis.

Drąsi versija: brangs 25 proc.

Kalbėdamas apie naujos statybos būsto kainų tendencijas, Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas G. Bareika perspjovė net britų prognozes ir tikino, kad 2007-aisiais naujos statybos būstas Lietuvoje brangs net 25 procentais.

"Galiu lažintis, kad taip bus. Kokios to priežastys? Augantys darbo jėgos, statybinių medžiagų ir energetinių resursų įkainiai. Juk vien cementas nuo balandžio 1-osios brangs 20 procentų", - sakė G. Bareika.

Jis sakė jau sulaukęs daug kritikos dėl tokių savo prognozių, tačiau nenusileido. Esą neverta vadovautis tokiais motyvais, kad sparčiai vykstančios naujų namų statybos sustabdys kainų augimą.

"Jei Klaipėdoje pristatys daug naujų namų, dėl to kainos nemažės. Kodėl? Tiesiog butus juose supirks investuotojai, kitaip - perpardavinėtojai, kurie vėliau juos parduos kur kas brangiau", - tokį modelį mato G. Bareika.

Atsargi versija: kils mažai

"Oberhaus" generalinio direktoriaus Vyto Zabulio nuomone, daugiausia - 5-10 procentų - naujos statybos būsto kainos gali kilti sostinėje. Tuo metu Klaipėdoje jis prognozuoja vos 5 procentų ūgtelėjimą.

"Sutinkame su argumentais, kad kainas gali didinti kylančios statybų kainos bei didėjančios žmonių pajamos. Bet juk auga ir infliacija, didėja bankų teikiamų paskolų palūkanos. O artimiausius kelerius metus palūkanų mažėjimo niekas nežada. Tad tikėtis tokio kainų šuolio visiškai nerealu", - "Oberhaus" poziciją komentavo S. Vagonis.

Be to, kainą esą formuoja pasiūlos ir paklausos santykis. O būsto pasiūla pastaruoju metu sparčiai auga - net 20 procentų per metus.

Tiesa, Klaipėdoje naujos statybos būsto rinka vis dar nėra prisotinta. Tačiau A. Bružas taip pat netiki, kad kainos šiame sektoriuje turėtų tendenciją labai didėti.

Jo duomenimis, 2006-aisiais naujos statybos butų kainos uostamiestyje kilo 30-40 procentų. Šiemet, priklausomai nuo vietos, teturėtų kilti 10-15 procentų.

Optimistinė versija: gali ir kristi

A. Bružas svarsto, kad Klaipėda turėtų išgyventi panašų procesą, kaip buvo ir sostinėje, kur vykstanti konkurencija tarp statybinių firmų bei pardavėjų kai kur lėmė net kainų kritimą.

"Čia suveiks psichologinis faktorius. Jei žmonės turės kantrybės laukti pusantrų metų ar daugiau, kol bus pristatyta dar daugiau naujų namų, kainos uostamiestyje gali pradėti ir mažėti", - sakė ir K. Kristinaitis.

Kalbėdamas apie naujos statybos butus miegamuosiuose rajonuose, jis visai nebežadėjo kainų kilimo. Pasak jo, dabar kainos jau stabilizavosi ir turėtų tokios išlikti visus metus.

"O jei dar labiau padidės kainų žirklės tarp senos ir naujos statybos namų, pirkėjai gali labiau pirkti senus butus. Tad naujo būsto statytojams gali tekti net mažinti kainas. O dėl to, kad didėja statybos darbų kainos, turėtų mažėti statybos bendrovių pelningumas, bet ne didėti būsto kainos", - sakė K. Kristinaitis.

Kainų žirklės plečiasi

Žinia, vienu metu Klaipėdoje senos ir naujos statybos būstų kainos tarsi buvo suvienodėjusios. Tačiau jau ir dabar juntamas atotrūkis šiemet gali dar labiau padidėti.

"Keista, bet kainų žirklės nėra tokios didelės, kokias sufleruoja logika. Senos statybos butų kaina šiuo metu svyruoja nuo 4,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą miegamuosiuose rajonuose iki 6,5 tūkst. litų - centre be remonto. Naujos statybos butai su daline apdaila - atitinkamai nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apdaila gali atsieiti 800 litų už kvadratinį metrą, galutinė kaina išeina didelė, nors vieno kvadrato kaina atrodė patraukli", - akcentavo I. Valionienė.

S. Vagonio duomenimis, dabar adekvačiai įrengtų senos ir naujos statybos būsto kainos skiriasi 15-20 procentų. G. Bareika nurodo dar didesnes kainų žirkles - 20-40 procentų.

Siūlo griauti "chruščiovkes"

S. Vagonio teigimu, senos statybos namuose gyvenantys žmonės turi vienintelę galimybę sustabdyti vis didėjantį atotrūkį tarp senos ir naujos statybos būstų kainų - renovuoti senus namus.

G. Bareika siūlo lietuviams kitokį modelį. Jis siūlo sekti Maskvos pavyzdžiu ir pradėti griauti vadinamuosius chruščiovinius namus, o vietoje jų statyti naujus kur kas aukštesnius gyvenamuosius pastatus.

Ar prigis toks modelis Lietuvoje, pasak jo, priklauso tik nuo valdžios požiūrio - ar ji leis patraukliose miesto vietose, kur dažniausiai ir stovi chruščioviniai namai, statyti kur kas aukštesnius pastatus. Nes kitu atveju statybų bendrovėms tai būtų neverta investicija, mat ji turi pasirūpinti, kur apgyvendinti senojo namo gyventojus.

Brangs ir nuoma

Beje, žadamas pagyvėjimas butų nuomos sektoriuje. G. Bareika įsitikinęs, kad šiemet labai padidės ir butų nuomos kainos. Esą į Lietuvą atvažiuos daug darbo ieškančių emigrantų, kurie dar labiau suaktyvins butų nuomos rinką.

K. Kristinaičio nuomone, greitu laiku ir patys lietuviai gali suprasti, kad būsto kainos yra išaugusios tiek, kad už skolintus pinigus jo pirkti nebeverta, kur kas protingiau - nuomotis. Beje, šitaip elgiasi net 50 procentų Europos Sąjungos šalių gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje kone 98 procentai gyventojų turi savo būstą.