LT EN RU

Nekilnojamojo turto valdymas

„Lietuviai atranda antruosius namus“

Kai kurių specialistų nuomone, pageidaujantiesiems įsigyti vadinamuosius antruosius namus atėjo palankus metas. Tačiau tam, kad pirkinys taptų ne tik galimybe gerai praleisti laisvalaikį, bet ir turėtų gerą ilgalaikę perspektyvą, reikia kruopščiai suplanuoti šią investiciją.

Prieš porą metų, nekilnojamojo turto pirkimo bumo laikotarpiu, spekuliacijos sumetimais buvo nupirkta daugybė objektų, atitinkančių antrinio būsto, kaip ne pagrindinio gyvenamojo būsto, priklausančio privačiam asmeniui, kriterijus.

Kai kurie pasiturintieji jau pirkosi namus ir butus vaizdingose vietovėse ir savo reikmėms - poilsiui.

Registrų centro atliktais skaičiavimais, 2008 m. pradžioje Lietuvoje antrinis būstas sudarė apie 9 proc. visų įregistruotų būstų skaičiaus.

Investuotojai mėgėjai, norėję sėkmingai perparduoti nupirktus butus ar namus, dabar skuba įšokti į paskutinį traukinį.

Anot bendrovės "Diginet LT", valdančios nekilnojamojo turto informacijos portalus Aruodas.lt ir Edomus.lt, direktoriaus pavaduotojos Viktorijos Steponavičiūtės, šiuo metu parduodamų nekilnojamojo turto objektų skelbimų skaičius, lyginant su pernai metų tu pačiu laikotarpiu, yra padidėjęs.

"Kiek bendravau su nekilnojamojo turto agentūromis, pastebima tendencija, kad žmonės nori spėti parduoti nekilnojamąjį turtą kuo brangiau, nes šiuo metu jo kainos krenta", - sakė pokalbininkė.

Rinkos naujokas

Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Klaipėdos regiono vadovo Gedimino Valantino nuomone, antrinis būstas - naujokas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.

"Prieš 2-3 metus, kai žmonės pirkdavo būstą tiesiog iš planų ir popierių, buvo perkamas ir antrinis būstas, kurį tikėtasi po kiek laiko pelningai parduoti.

Dabar, kai rinkos aktyvumas bei kainų lygis smuktelėjo, antrinis būstas dažniau tapatinamas su tikrąją savo, kaip antrųjų namų, paskirtimi. Juo domisi žmonės, kurie norėtų įsigyti jį poilsiui", - pastebi G. Valantinas. Jo teigimu, realiais sandoriais šis domėjimasis nūdien pavirsta retai.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Termionas" direktorė Indrė Valionienė pastebi, kad Lietuvos gyventojai dabar žvalgosi antrųjų namų, o realiais pirkėjais dažniausiais tampa užsienio šalių gyventojai, kurie vis labiau įvertina Lietuvos pajūrio gamtos pranašumus, gerą susisiekimą, maistą ir puikų aptarnavimą.

Pirkti - palanku

Anot nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" direktoriaus Algimanto Bružo, poilsio apartamentai, kaip ekskliuzyvinis gyvenamojo sektoriaus segmentas, turi išliekamąją vertę ir aukštą likvidumą.

Dabartinėje rinkos situacijoje, jo teigimu, pranašumų tokiai investicijai suteikia 20-25 proc. nukritusios būsto kainos bei pirkėjų pasyvumas. Tad nusprendusiems įsigyti antruosius namus A. Bružas pataria derėtis.

"Pardavėjai ir vystytojai dabar yra lankstūs. Pasirenkite sandoriui - susiraskite kelis labiausiai jūsų poreikius atitinkančius pirkinio variantus.

Derėdamiesi dėl įsigijimo palyginkite juos, pasiteiraukite, kokias papildomas sąlygas siūlo pardavėjas. Šitaip laimėsite nuolaidų", - sakė pokalbininkas.

"Tradicija turėti poilsiui skirtus namus Lietuvoje nėra įleidusi šaknų", - sakė "Ober-Haus" atstovas G. Valantinas.

I. Valionienės nuomone, panašu, kad ir ilgainiui antrieji namai netaps įprastu vidutinės klasės gyventojų atributu ir išliks didesnes pajamas turinčiųjų prerogatyva.

"Taip pat atsiras žmonių, kurie, turėdami keletą butų, iš antrųjų namų darys verslą, teikdami kompleksines paslaugas nuomininkams. Būstus savo darbuotojų poilsiui vis dažniau perka ir įmonės", - sakė specialistė.

Prie jūros - brangiau

Poilsio poreikiai ir skoniai skiriasi, tad antrinio būsto sektorius aprėpia atokias kaimo sodybas, butus ir prašmatnius namus arba apartamentus kurortinėse zonose.

Antriesiems namams keliami reikalavimai skiriasi nuo pagrindinės gyvenamosios vietos ypatybių. Poilsio būstinė gali būti mažesnė, tinkama gyventi tik vasaros sezono metu, bet būtinai - esanti patrauklioje vietovėje.

Portalo Aruodas.lt duomenimis, Klaipėdos nekilnojamojo turto objektų dalis visų siūlomų pirkti butų, namų, patalpų ir sodybų gausoje nemaža - sudaro apie ketvirtadalį.

Be to, Klaipėdos rajono sodybos kainuoja brangiau nei Vilniaus ar Kauno rajonuose.

Šiuo metu sodybų uostamiesčio prieigose kainos vidutiniškai siekia 3500 litų už arą - 60 arų sklype esanti sodyba kainuoja vidutiniškai 210000 Lt (palyginimui: Kaune - vidutiniškai 102000 Lt, Vilniuje - 186000 Lt).

"Ober-Haus" Klaipėdos regiono vadovas G. Valantinas pastebi, kad čia daug lemia vietovės ypatybės.

"Vakarų Lietuvos išskirtinumas - jūros artumas. Bet čia neturime tokių gražių ežerų, kaip, tarkim, Molėtų rajone.

Užtat tos sodybos, kurias turime, tikrai išskirtinės - pavyzdžiui, unikalusis Mingės kaimas, kuriame tėra 18 namų. Čia būsto kainos aukštesnės, nei Drevernoje, Rusnės saloje", - sakė pokalbininkas.

"Mūsų regione sklypų, kuriuose galima pasistatyti sodybą - dar mažiau, nei ežerų. Tai taip pat lemia kainas. Vilniečiai ir kauniečiai gali rinktis iš daugybės pasiūlymų Zarasų, Ignalinos ir Molėtų rajonuose. Klaipėdos regiono gyventojui sodybos už 350 km įsigijimas gali tapti našta", - sakė "Termiono" direktorė Indrė Valionienė.

Kurortų gudrybės

Tiksli jūsų pasirinktų poilsio namų geografija, "Aidilos" atstovo A. Bružo teigimu, ypač svarbi.

"Pavyzdžiui, perkant butą ar namą Palangoje, reikia išanalizuoti visą situaciją ir nesižavėti mažesne kaina.

Tikėtis, kad būstas į rytus nuo Klaipėdos plento ilgainiui taps vis vertingesnis, būtų naivoka. Jei jis pigesnis - tai ir perspektyva menkesnė.

Renkantis butą pačiame kurorto centre, verta atsižvelgti į kaimynystę ir prisiminti, kad tikras poilsis įmanomas tik ramioje užuovėjoje", - patarė direktorius.

A. Bružo teigimu, Nidos situacija - kiek kitokia. Čia kainų kritimo nenusimato, atvirkščiai - jos tik kilsiančios. "Viena vertus, čia nekilnojamojo turto objektų nedaugėja, nes statybos yra apribotos.

Kita vertus, puikioje vietoje esanti Nida nuo seno yra išskirtinė zona, kurios neveikia visuotinės kainų tendencijos", - nurodė pokalbininkas.

I. Valionienės teigimu, vidutinė modernios statybos poilsio apartamentų kaina Palangoje bei Šventojoje svyruoja nuo 5000 iki 15000 litų uz 1 kv. metrą, priklausomai nuo vietos, kaimynystės ir vaizdo pro langą. Kuršių nerijoje kaina gali siekti iki 19000Lt uz 1 kv. metrą.

"Rinktis tikrai yra iš ko", - sakė pokalbininkė. Jos teigimu, šiuo metu pajūrio zonoje plėtojama arti 20 naujų ekonominės klasės, prabangių bei išskirtinių antrųjų namų poilsiui statybų.