LT EN RU

Nekilnojamojo turto valdymas

„Priemiesčiuose kyla antroji Klaipėda“

Klaipėdos rajono valdininkai prognozuoja, kad uostamiesčio priemiesčiuose greitu laiku bus pristatyta tiek individualių namų, kad juose galės apsigyventi 200 tūkstančių žmonių - panašiai tiek pat, kiek dabar mieste yra gyventojų.

Nekilnojamojo turto žinovai kol kas tik trauko pečiais stebėdamiesi, kas išpirks visus tuos prognozuojamus pastatyti individualius namus, ir netiki, kad uostamiesčio daugiabučiai greitu laiku liks pustuščiai. Mat bent jau dabar rinkoje neatsiranda daugiau parduodamų butų, juolab nekrenta jų kainos, greičiau - atvirkščiai.

Tuo tarpu demografai džiaugiasi naujų individualių namų statybų bumu - esą tai leidžia manyti, kad ateityje Klaipėda ir jos priemiesčiai plėsis, čia gyventi ir dirbti atvažiuos dar daugiau žmonių.

Tiesa, priemiesčius jie "skiria" turtingiesiems, o centrą "palieka" skurdžiams.

Pajuto erdvės poreikį

"Tokios tendencijos, kai žmonės nori išeiti iš mažų daugiabučių į didesnes ir kokybiškesnes erdves - išties sveikintinos. Matyt, jau ir pas mus pradeda veikti Vakaruose atrastas Alonso dėsnis - kai turtingieji keliasi gyventi į miesto pakraščius, nes ten - ne tik pigesnė žemė, bet ir sveikesnis oras, o miesto centre lieka gyventi tik skurdžiai, kuriems čia patogiau, nes į darbą gali ateiti pėsčiomis", - svarstė geografijos ir demografijos žinovas profesorius Stasys Vaitekūnas.

Jis pastebėjo, kad užsienyje žmonės vengia įsikurti tokiose judriose gatvėse, kaip Klaipėdoje yra Herkaus Manto gatvė. Paprastai tokiose gatvėse esančiuose namuose veikia kontoros. O žmonės nori gyventi ramiose gatvelėse, kurios nėra pravažiuojamos - mieste kuriami tarsi atskiri kaimeliai.

O pas mus bent jau kol kas gyventi miesto centre tebėra prabanga, butų kainos čia pačios didžiausios.

Tiesa, profesorius pabrėžė, kad Klaipėda nėra toks didmiestis, kaip Čikaga, ar Niujorkas, tad vienareikšmiškai teigti, kad užsienio mados greitu laiku pasieks ir mus, būtų neatsargu.

Visgi S. Vaitekūną labai džiugina toks planavimas, kai gyventojams suteikiamos galimybės išsikelti gyventi į užmiestį. Mat dabar uostamiesčio centras yra perpildytas. Čia gyvenančius žmones vargina vietų automobiliams statyti trūkumo problema. Be to, labai trūksta žaliųjų plotų.

Turėtų pradėti kristi kainos

Baimintis, kad, daliai klaipėdiečių išsikėlus gyventi į individualius namus, ištuštės daugiabučiai, esą nėra jokio pagrindo.

"Tiesiog tuomet atsiras daugiau galimybių renovuoti senus namus - sujungti keletą butų į vieną, praplėsti erdves. Juk dabar gyventi mūsų "chruščiovkėse" - vienas vargas", - svarstė S. Vaitekūnas.

Pasak jo, tokios tendencijos, kai šalia Klaipėdos pradeda kilti tarsi antrasis miestas, turėtų tik džiuginti. Mat tuomet galima tikėtis, kad čia atvažiuos gyventi dar daugiau žmonių, o nekilnojamojo turto kainos pradės kristi.

"Kalbos apie Klaipėdos plėtrą gali būti susijusios ir su didelėmis investicijomis, apie kurias mes dar nieko nežinome", - spėjo S. Vaitekūnas.

Tai, kad Klaipėdos rajonas darosi patrauklus atvykėliams iš kitų miestelių, byloja ir statistika. Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiosios statistės Onos Butkuvienės duomenimis, Klaipėdos rajone gyventojų skaičius kasmet didėja atvykėlių sąskaita.

Pavyzdžiui, 2005 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajone gyveno 47,8 tūkst. gyventojų, 2006 metais tuo pat metu - 48,4 tūkst. gyventojų, o 2007 m. sausio 1 d. jau per 49,2 tūkst. gyventojų.

Vidury laukų - nepatrauklu

Kita vertus, valdininkų prognozės, kad išdygs antroji Klaipėda, gali ir nepasitvirtinti. Mat, pasak nekilnojamojo turto žinovų, kol namui dar neuždėtas stogas - apie namą kalbėti dar anksti. Esą nuo prašymo statybai iki tol, kol namas bus pastatytas, turi praeiti daug procedūrų, o grandinė gali nutrūkti bet kuriame etape.

"Toli gražu ne kiekvienam prašymui lemta tapti namu, todėl objektyviausia būtų galimus pastatus skaičiuoti ne anksčiau nei bus gautas statybos leidimas, o esamus - kai namui uždedamas stogas. O ir pastatyti namai dar neįrodo, kad juose gyvena žmonės. Daugybė naujų namų negali pritraukti būsimų šeimininkų jau vien todėl, kad šeimai atsikėlus į tokią vietą, kur nėra išspręstas susisiekimo klausimas, vienas šeimos narys priverstas "dirbti" vairuotoju", - kalbėjo nekilnojamojo turto agentūros "Termionas" direktorė Indrė Valionienė.

Jai antrino "Ober-Haus" Klaipėdos regiono vadovas Gediminas Valantinas. Anot jo, gali atsitikti ir taip, kad po kelerių metų dalis pradėtų individualių namų statybų taip ir liks nebaigtos. Esą tai ypač turėtų paliesti vidury laukų kuriamas naujas gyvenvietes.

"Mane stebina, kai vidury laukų stato 30 namų ir visus tikisi parduoti. Kas juo pirks? Jau ir dabar daugelis žvalgosi tokių namų, kur geras susisiekimas. Pavyzdžiui, kai buvo nutiestas naujasis viadukas, atsigavo statybos ir pirkimai Ginduliuose, Slengiuose", - pasakojo G. Valantinas.

Pasiūla didesnė už paklausą

Pasak G. Valantino, nors naujos statybos individualius namus daugelis žmonių vis dar perka net nepradėtus statyti, realiai geriau paieškojus galima rasti nemažai jau pastatytų ir nenupirktų namų.

"Namų dabar galbūt nuperkama ir daugiau nei anksčiau, tačiau palyginti su namų pasiūla - poreikis nėra adekvatus. Pasiūlos tikrai yra daug", - pritarė I. Valionienė.

Jos žiniomis, paklausiausi rajonai - Melnragė, Giruliai, Karklė, Treko rajonas, Labrenciškės, Kalotė, Tauralaukis.

G. Valantinas akcentavo, kad masinio persikraustymo iš butų į individualius namus greitu laiku nebus ir dėl didžiulių kainų. Atsižvelgiant į vietą, namas su daline apdaila kainuoja nuo pusės iki pusantro milijono.


"Pavyzdžiui, iš šimto pirkėjų 70 ieško buto, kiti - namo. Kita vertus, žmonės dabar ir butus perka nerealiom kainom, už senos statybos butą moka tiek pat, kaip ir už naujos statybos", - sakė "Ober-Haus" vadovas.

Pasak jo, individualių namų statybos smarkiai plėtotis pradėjo vos prieš 2-3 metus.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės duomenimis, oficialiai 2006 metais apskrityje buvo priimta ir pripažinta tinkamais naudoti 177 vieno buto individualūs gyvenamieji namai, 6 - dviejų butų ir 20 - trijų ar daugiau butų.