LT EN RU

Nekilnojamojo turto valdymas

„Vilniečių akiratyje - pajūris“

Vasaros atostogas pajūryje norintys praleisti vilniečiai vis dažniau pagalvoja apie antruosius namus už kelių šimtų kilometrų. Tačiau didžiojo nekilnojamojo turto pirkimo bumo laukiama ateityje. Antri namai pajūryje - skamba viliojančiai, tačiau ar daugelis gali sau tai leisti?

Apsvarstę visus privalumus ir trūkumus, vilniečiai vis dar nedrąsiai ryžtasi įsigyti būstą ir šalies pajūryje.

Nekilnojamojo turto specialistai taip pat pripažįsta, jog iš Vakarų atkeliaujanti mada turėti antrus namus pajūryje tarp vilniečių dar nėra populiari. Tačiau antrųjų namų pirkimo bumo tikimasi jau po kelerių metų.

Antplūdis - jau netrukus?

"Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka visoje šalyje yra apmirusi. Tai liečia ir antruosius namus. Gyventojai laukia, kada situacija bus stabili, nusistovės kainos ir tik tada svarstys, ar jie gali sau leisti įsigyti antruosius namus.

Įsigyti antrus namus pajūryje daugelį skatina ir vis sparčiau kylanti infliacija.

Turėti antrus namus pajūryje labai populiaru užsienio šalyse, tad neabejoju, jog po kelerių metų ši mada ateis ir pas mus", - tvirtino nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Klaipėdos regiono vadovas Gediminas Valantinas.

Nors antrų namų paklausa daug didesnė buvo prieš porą metų, tačiau ir dabar vilniečiai domisi, kokie nauji projektai įgyvendinami Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje.

Mažiau patraukli vilniečiams yra Neringa, Nida, nes ten nekilnojamojo turto kainos kur kas aukštesnės.

Uždirbti nebesitiki

Šiuo metu labiausiai vilniečius domina būstas Palangoje. Pagrindiniame Lietuvos vasaros kurorte butai perkamiausi.

Tiesa, pastaruoju metu šiame mieste būstas perkamas ne dėl finansinės naudos. "Prieš keletą metų nusipirkę būstą pajūryje gyventojai investavo. Vasaros metu jie butą nuomodavo ir iš to uždirbdavo nemažus pinigus.

Dabar tokių tendencijų nebėra. Butą gyventojai perka sau. Daugelis nori ramiai su šeima savaitgalius praleisti pajūryje savo bute. Vis daugiau žmonių gali sau leisti kiekvieną savaitgalį iš sostinės važinėti į Palangą ar Šventąją", - teigė G.Valantinas.

Įsigyti antrus namus pajūryje daugelį skatina ir vis sparčiau kylanti infliacija. Nenorėdami prarasti pinigų daugelis savo santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą.

Populiariausi – butai

Pasak G.Valantino, rinkdamiesi antrus namus pirkėjai didžiausią dėmesį skiria nedideliems butams, esantiems miesto centre.

Perkamiausi butai Palangoje yra 40-50 kvadratinių metrų ploto. Tik vasaros atostogoms į pajūrį atvykstantys vilniečiai pageidauja, kad butas būtų nedidelis, jaukus ir ekonomiškas.

"Iš finansinės pusės įsigyti būstą pajūryje yra pakankamai naudinga. Ne kiekvienas gali sau leisti vasarą ilsėtis viešbučiuose. Įsigijus nedidelį butą pajūryje čia ne vienerius metus galės ilsėtis visa giminė. Tuo metu, kai niekas nepoilsiauja, butą galima išnuomoti", - teigė G.Valantinas.

Daug rečiau vilniečiai domisi kotedžais ar namais. Įsigyti tokį būstą pajūryje sau gali leisti tik dideles pajamas gaunantys gyventojai.

Įtakos turi sezoniškumas

Klaipėdoje įsikūrusios nekilnojamojo turto bendrovės "Termionas" direktorė Indrė Valionienė taip pat prognozavo, jog ateityje gyventojai vis drąsiau įsigis antruosius namus pajūryje.

"Poreikis turėti antrus namus pajūryje augo nekilnojamojo turto rinkos pakilimo laikotarpiu. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog nemaža dalis pirkėjų tokį būstą įsigijo spekuliaciniais tikslais - norėdami uždirbti butą vėliau pardavę ar jį nuomodami.

Dabar situacija keičiasi. Žmonės nebijo investuoti ir į antrus namus", - teigė direktorė.

Labiausiai domėjimąsi antraisiais namais specialistai pastebi atėjus šiltajam metų laikui. Pavasarį ir vasarą nekilnojamuoju turtu pajūryje domimasi labiausiai.

I.Valionienė pastebėjo ir tai, jog pastaruoju metu antrieji namai pajūryje išstumia kaimo sodybas. Vis daugiau gyventojų mieliau renkasi butą prie jūros nei namą kaime.

Į užsienį nesiveržia

"Vis daugiau gyventojų antrą būstą įsigyja ne tik Lietuvos pajūryje, bet ir kituose šiltuose kraštuose - Bulgarijoje, Egipte, Graikijoje, Ispanijoje.

Tokio pasirinkimo priežastys yra kelios. Pirmiausia lietuviškos kainos susilygino su pasaulinių kurortų kainomis. Kita svarbi priežastis - vasaros sezono trukmė.

Vis dėlto pirkėjų, kurie rinktųsi antrus namus užsienyje -vienetai. Įvertinę pragyvenimo lygį, kultūrinius skirtumus, kelionės trukmę, daugelis mieliau investuoja į antrus namus Lietuvos pajūryje", v pabrėžė I.Valionienė.

Didelių reikalavimų nekelia

Išskirtinių pageidavimų antriesiems namams vilniečiai nekilnojamojo turto bendrovėms nepateikia.

Dažniausiai už būstą pirkėjai sutinka mokėti nuo 6 iki 9 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Tačiau specialistai pripažįsta - yra ir tokių, kurie už būstą pajūryje sutinka pakloti ir kelis kartus daugiau.

"Pagrindinis kriterijus būstui yra ekonomiškumas. Kadangi į namus pajūryje žmonės atvyksta tik kelis kartus per metus, jiems svarbu, kad nereikėtų daug mokėti už tokio buto išlaikymą.

Reikia pripažinti, kad kol kas tik nedaugelis žmonių sau gali leisti išlaikyti antrus namus pajūryje. Tuo metu, kai bute negyvena šeimininkai, jis dažniausiai nuomojamas", - teigė I.Valionienė.